Kai ryte pritrūksta kiaušinių, o pakeliui į darbą nuleidžiate padangą, kartais užtenka dienos pabaigoje apie tai išsipasakoti. Tačiau kai "išsipasakojimas" tampa pernelyg intensyvus ir dėl jo visi dalyviai jaučiasi išsekę, gali tekti išsiaiškinti, kas yra traumos išmetimas.

Traumos išmetimas - tai kai asmuo iškrauna savo traumą ant ko nors, kas nesugeba ar nenori jos apdoroti, ir dėl to asmuo jaučiasi perdegęs, patiria neigiamą poveikį ir yra nepalankios psichinės būklės.

Kaip atrodo traumos išmetimas santykiuose ir kaip žmogus supranta, kad per daug dalijasi savo išgyvenimais ir kenkia žmonėms, kurie jo klausosi? Padedama psichologės Pragati Sureka (klinikinės psichologijos magistrė, Harvardo medicinos mokyklos profesiniai kreditai), kuri specializuojasi sprendžiant tokias problemas kaip pykčio valdymas, tėvystės problemos ir santuokos be meilės bei smurto.naudodamiesi emocinių gebėjimų ištekliais, išsiaiškinkime viską, ką reikia žinoti apie traumos išmetimą.

Kas yra traumos išmetimas santykiuose?

"Traumos išmetimas - tai kai vienas asmuo nefiltruotai kalba kitam asmeniui, negalvodamas apie pasekmes, kurias tai gali turėti kitam asmeniui. Dažnai traumą išliejantis asmuo net nepaklausia klausytojo, ar jis gali klausytis, o dėl traumuojančių įvykių, kuriais pažeidžiamai dalijamasi, pobūdžio klausytojas gali būti nepajėgus jų apdoroti arba nesugebėti jų įvertinti."

"Traumos išmetimo pavyzdys - kai tėvai gali pernelyg daug pasakoti vaikui. Jie gali kalbėti apie tai, kas nesiseka santuokoje, arba apie smurtą, kurį patiria iš giminaičių. Vaikas gali neturėti emocinio pajėgumo klausytis, tiesa? Bet kadangi tėvai išveja traumą, jie nepagalvoja, kokį neigiamą poveikį tai gali turėti vaikui, ir toliau apie tai kalba", - sako Pragati.

Kai žmogus palaiko santykius, gali atrodyti, kad dalijimasis traumuojančia patirtimi yra pateisinamas, nes taip du žmonės tiesiogine prasme pasiekia emocinį artumą. Tačiau jei jūsų partneris nėra tokios būsenos, kad galėtų apdoroti informacijos, kuria dalijatės, rimtumą, tai virsta neigiama patirtimi jums abiem.

Jie gali nežinoti, kaip į tai reaguoti, nes nežino, kaip tai apdoroti. Jei šiuo metu jie patys išgyvena sunkų etapą, išgirdę apie jūsų toksišką motiną arba prievartą, su kuria susidūrėte vaikystėje, jie gali dar labiau pabloginti savo psichinę būklę.

Traumos išmetimas, t. y. nekreipimas dėmesio į klausytojo emocijas, dažniausiai vyksta nesąmoningai. Todėl svarbu suprasti skirtumą tarp traumos išmetimo ir išsipasakojimo.

Traumos išmetimas ir ventiliacija: koks skirtumas?

Paprasčiau tariant, kai kam nors išsakote savo jausmus, pradedate abipusį pokalbį ir kartu nekalbate apie traumuojančius įvykius, kurie sukrėstų klausytojo psichinę būseną.

Kita vertus, traumos išmetimas vyksta neatsižvelgiant į tai, ar asmuo, su kuriuo kalbate, yra pasirengęs ją ištirti ar išklausyti, ir dėl to žmogus per daug dalijasi savo traumuojančiomis mintimis ir išgyvenimais. Tai taip pat kyla dėl to, kad asmuo nesugeba suvokti to, kuo dalijasi, rimtumo.

Asmuo gali būti nesupratęs, kad tam tikras įvykis yra traumuojantis, gali būti atsiribojęs nuo jo kaip nuo susidorojimo mechanizmo ir gali kalbėti apie jį nerūpestingu tonu, o tai supainioja klausytoją.

"Dažnai bendro ryšio metu žmonės kalbasi ir klausia, kaip kitas jaučiasi. Tačiau traumos išmetimo metu žmonės taip įsitraukia į savo emocinę būseną, kad nepalieka vietos pagalvoti, kaip tai veikia kitą žmogų. Ar kitas žmogus jaučiasi nepatogiai? Ar jam per sunku tai suvirškinti?

"Tai bendravimo problemų apraiška. Nėra abipusio dalijimosi, nėra dialogo, tai monologas. Daug kartų žmonės taip elgiasi su broliu ar seserimi, vaiku, tėvais, net nesuvokdami, kokį fizinį ir psichinį poveikį tai daro kitam. Kai kalbame apie sveiką vėdinimąsi su partneriu, žmogus lieka prie "Kai pamačiau šį veiksmą, tai, ką išgyvenau, yra tai", ir nėra"Tu privertė mane taip jaustis".

"Tačiau kai santykiuose patiriama trauma, ji gali būti susijusi su kito kaltinimu. Asmuo vis kalba apie tai: "Šiandien tu padarei tai, vakar padarei tą, prieš penkerius metus padarei aną", - sako Pragati.

Kodėl santykiuose įvyksta traumos išmetimas?

Dabar, kai žinote atsakymą į klausimą "Kas yra traumos išmetimas?", gali būti naudinga pasidomėti, kas jį apskritai sukelia. Kadangi asmuo, per daug dalijantis apie sunkius išgyventus dalykus, nebus empatiškas tam, ką jaučiate klausydamiesi, galbūt padės supratimas, kodėl jis taip elgiasi.

Traumos išmetimas gali būti PTSS arba kitų asmenybės sutrikimų, pavyzdžiui, narciziškojo asmenybės sutrikimo ar bipolinio asmenybės sutrikimo, požymis. Pragati padeda išvardyti keletą kitų priežasčių, kodėl žmonės gali pasirinkti traumos išmetimą:

1. Gali būti, kad tam įtakos turėjo jų šeimos dinamika

"Ankstyvojoje vaikystėje patirtas stresas gali turėti įtakos tam, kodėl žmogus pradeda traumos dempingą. Žmonės gali būti patys patekę į tokią situaciją. Jie galėjo turėti tėvus, kurie per daug dalijosi informacija. Jie galėjo matyti panašius modelius savo šeimoje. Todėl jie įsitraukia į panašius pokalbius, nes mano, kad taip bendrauja žmonės", - sako Pragati.

Tyrimai rodo, kad kai vaikas patiria sveikesnę šeimos dinamiką, jis turi daugiau galimybių užaugęs tapti geresniu tėvu ir geresniu partneriu. Tačiau kai vaikas auga žalingoje aplinkoje, tai turi įtakos ne tik jo tarpasmeniniams santykiams, bet ir fizinei bei psichinei sveikatai.

2. Kai neatsižvelgiama į kitų poreikius

"Atsiradus socialinei žiniasklaidai, mes vis dažniau tampame nejautrūs kitų žmonių poreikiams. Dažnai žmonės tiesiog mano, kad galima išlieti savo traumą ant ko nors ar į socialinę žiniasklaidą, net nesusimąstant, kaip dėl to gali jaustis klausytojai", - sako Pragati.

Traumos dempingo pavyzdžių galima pamatyti visoje socialinėje žiniasklaidoje, kur galima įkelti ir dalytis itin vaizdinga informacija apie prievartą, nesirūpinant, kokį poveikį tai gali turėti žiūrovams. Kai žmogus yra už ekrano ir nebendrauja su kitu žmogumi, "Kas yra traumos dempingas?", jis negalvoja apie tai, kas yra traumos dempingas.

3. Terapija vis dar laikoma silpnumo požymiu.

Apklausos duomenimis, 47 % amerikiečių vis dar mano, kad kreiptis į gydytoją yra silpnumo požymis. "Žmonės mano, kad geriau apie savo "problemas" papasakoti draugui ar šeimos nariui. Jei kreipiatės į gydytoją, pripažįstate, kad jūsų santuokoje kažkas tikrai negerai.

Iš esmės žmonės traumas meta todėl, kad neigia. Jie nenori pripažinti sau problemos, kurią išgyvena, rimtumo", - sako Pragati.

Požymiai, kad galite būti traumos iškraustytojas

"Žinojau, kad nuolat per daug dalijuosi su draugais, bet niekada nepagalvojau, kad nesuvokdama to atstumiu juos nuo savęs. Tik tada, kai terapijos metu sužinojau, kas yra traumos išmetimas, supratau, kokiuose žalinguose pokalbiuose nuolat dalyvauju, - pasakojo Jessica.

Kadangi dauguma žmonių nesustoja savęs klausti: "Ar aš nesu traumos kaltininkas?", nebent jų nežinojimas tampa skausmingai akivaizdus, galbūt net nesuvokiate, ar esate kaltas dėl to paties. Pažvelkime į keletą požymių, kad galbūt esate:

1. Nuolat žaidžiate aukos korta

"Kai vyksta sveikas pokalbis, žmogus nesielgia kaip kankinys. Jis nesako tokių dalykų kaip: "Aš vargšas, man visada tenka spręsti tavo nuotaikų svyravimus, man visada tenka tvarkyti santuoką".

"Dažniausiai manipuliacija traumos nuleidimu vyksta žaidžiant aukos korta." "Tu man tai padarei", "Aš taip jaučiausi", "Aš visada išgyvenu tokius dalykus" - tai gali būti keli dalykai, kuriuos sako toks asmuo", - sako Pragati.

2. Pokalbyje nepaliekate vietos grįžtamajam ryšiui

"Kas yra traumos išmetimas, jei ne pokalbis, kuriame jaučiasi nevertinami? Jie nesiklauso jokio grįžtamojo ryšio, tampa labai gynybiški. Jei kitas asmuo bando ką nors pasakyti ar diskutuoti, jie gali tai atmesti ir duoti suprasti, kad nepriima jokios kritikos maloniai", - sako Pragati.

Dėl šio reiškinio klausytojas jaučiasi prislėgtas, o jo dalyvavimas pokalbyje paprastai būna nulinis.

3. Abipusio dalijimosi trūkumas

"Kai žmogus patiria traumą, t. y. kai nesvarsto kitų minčių ir nuomonės, jis nesustoja, kad patikrintų, kokį poveikį jo kalba daro žmogui. Tai pokalbis, kuriame nėra abipusiškumo. Galvojate tik apie savo emocinę būseną, nepaliekate vietos bendram ryšiui", - sako Pragati.

Iš esmės toks pokalbis taip pat parodo pagarbos trūkumą jūsų santykiuose su šiuo asmeniu. Kai jam nelabai rūpi, ką jūs galvojate, arba nieko neklausia apie tai, kaip jums sekėsi, pagarbos trūkumas bus akivaizdus.

4. Jis atrodo vienpusiškas

"Paprastai, kai draugas, šeimos narys ar net partneris su jumis kuo nors dalijasi, jaučiate bendrą ryšį. Tačiau kai vienas iš jų meta traumą, jaučiatės taip, tarsi žmogus tiesiog užvertė jus savo bėdomis, nelaukdamas, kaip tai jus paveiks", - sako Pragati.

Ar įsitraukiate į intensyvius pokalbius su žmonėmis netinkamu metu? Galbūt niekada nesiteiravote, ar žmogus, su kuriuo bendraujate, nori įsitraukti į tokį pokalbį. Jei skaitydami šiuos ženklus susimąstėte: "Ar aš nesu traumuotas?", būtina išsiaiškinti, kaip tai įveikti, kad neatstumtumėte visų.

Kaip įveikti traumos išmetimą santykiuose

"Galiausiai svarbu suprasti, kad žmonės to nedaro tyčia. Su tuo reikia elgtis su užuojauta. Akivaizdu, kad juos kažkas taip užvaldo, kad jie negali sustabdyti minčių srauto", - sako Pragati.

Į savo žodyną tokius žodžius kaip traumos išmetimas įtraukiame ne tam, kad atgrasytume žmones nuo kalbėjimo apie tai, kas juos slegia. Tačiau kadangi nuolat per daug dalydamiesi su žmonėmis jie galiausiai ims bijoti su jumis bendrauti, sugalvoti, kaip tai įveikti, gali padėti pagerinti bendravimą jūsų santykiuose, todėl pažvelkime, kaip tai padaryti:

1. Terapija yra skirta traumų išmetimui

"Šią sąvoką "TikTok" tinkle paviešino terapeutas, kuris pasiūlė klientams taip elgtis pirmojo seanso metu - tai kažkas, ko neturėtų būti. Tai labai politiškai nekorektiška. Terapeutas yra išmokytas išklausyti klientą. Traumos išmetimas terapeutui yra normalus dalykas, jų darbas yra išklausyti jus ir paskatinti jus kalbėti pažodžiui", - sako Pragati.

"Geriausia, jei žmogus kreiptųsi į terapeutą, kuris išmano apie sudėtingą potrauminio streso sutrikimą, nes jei vis iš naujo ką nors išgyvenate, jums reikia psichikos sveikatos specialisto, turinčio klinikinės psichologijos išsilavinimą arba didelę patirtį, kad galėtų su tuo susidoroti", - priduria ji.

Jei šiuo metu susiduriate su tokiais klausimais kaip "Kas yra traumos išmetimas ir ar aš tai darau?", "Bonobology" patyrusių terapeutų grupė yra čia, kad padėtų jums įveikti šį procesą ir nubrėžtų sveikimo kelią.

2. Nustatykite žmones, su kuriais galite pasikalbėti, ir paprašykite jų sutikimo

Kai suprasite, kad per daug apkraunate žmones savo pokalbiais, neklausdami, kaip jiems sekasi gyventi, beveik žinote, kaip tai ištaisyti. Nustatykite kelis žmones, kurie norės jus išklausyti, kai jums reikės pasidalyti, ir paklauskite, ar jie išklausys.

"Patyriau kažką, kas man kelia nerimą ir galbūt tau bus nemalonu tai girdėti. Ar galiu su tavimi apie tai pasikalbėti?" - tai viskas, ką reikia pasakyti, norint paprašyti sutikimo. Iš esmės tai taip pat yra būdas būti empatiškesniems savo santykiuose, nes atsižvelgiate į tai, kaip jaučiasi klausytojas. Jei to nepadarysite, tai gali virsti manipuliacija dėl traumos išmetimo.

3. Gali padėti dienoraščių rašymas ir knygų skaitymas

Rašydami dienoraštį galėsite kartu su savimi apdoroti savo emocijas. Nepasidalydami per daug ir neišsiduodami kitam asmeniui, rašymas sau gali būti tam tikra katarsio forma.

Pragati aiškina, kad gali padėti ir knygų apie tai, ką išgyvenate, skaitymas: "Yra knygų apie neištikimybę, piktnaudžiavimą, nerimą ar bet ką kitą, su kuo galbūt susidūrėte. Kadangi jas parašė patikimi šios srities ekspertai, jie parodys jums požymius to, su kuo susiduriate, ir kaip tai įveikti.

"Paprastai ieškoti pagalbos socialinėje žiniasklaidoje nerekomenduočiau, nes nežinote, ar už vaizdo įrašo esantis asmuo yra ekspertas. Nežinote, kiek asmuo yra pasirengęs suteikti jums šių žinių", - aiškina ji.

4. Energijos nukreipimas taikant išraiškos terapiją arba mankštinantis

"Tokie dalykai kaip molio keramika, kūryba ar šokiai pagal muziką gali padėti jums atsikratyti šios jus slegiančios energijos. Galite net pabandyti mankštintis ir išlieti prakaitą. Pagrindinė idėja - atsikratyti šios energijos, kad nesibaigtų santykiai trauma", - sako Pragati.

Tyrimai rodo, kad fiziniai pratimai kartu su terapija labai padeda spręsti psichikos sveikatos problemas ir palengvina nerimo bei depresijos simptomus.

Kaip įveikti socialinės žiniasklaidos traumos išmetimą

Užuot sutelkus dėmesį į tai, kas yra traumos dempingas, galbūt reikėtų daugiau dėmesio skirti labai dažnam jo pasireiškimui - socialinei žiniasklaidai.

"Žmonės per daug dalijasi socialinėje žiniasklaidoje, nes jaučiasi, kad juos patvirtina ir jie jaučiasi išgirsti. Šiais laikais žmonės neturi tiek daug palaikymo šalia savęs. Naudodamiesi socialine žiniasklaida jie jaučiasi taip, tarsi tai būtų įmanoma, net jei visa tai vyksta už ekranų.

"Vienas iš būdų, kaip žmogus gali sustabdyti traumos išmetimą į socialinę žiniasklaidą, yra ugdyti savo emocinių gebėjimų išteklius. Tai apima dienoraščio rašymą, rašymą, sodininkystę, tam tikros formos pratimus, kurie priverčia išlieti prakaitą. Šios situacijos spaudimas bent jau tam tikru laipsniu atslūgsta", - sako Pragati.

Galbūt geriausias būdas tai įveikti - įsitikinti, kad traumą išleidžiate ne artimajam, o terapeutui. Tikimės, kad dabar žinote daug daugiau nei anksčiau apie tai, kodėl žmonės intensyviai dalijasi, nelabai atsižvelgdami į tai, kas klausosi, ir ką galite padaryti, jei tai darote patys.

DUK

Jei intensyviai dalijatės su žmonėmis traumuojančiomis mintimis ar jausmais, neklausdami, ar jie pajėgūs apdoroti šią informaciją, gali būti, kad tai yra traumos dempingas. Geriausias būdas tai išsiaiškinti - paklausti žmogaus, su kuriuo kalbėjotės, ar po pokalbio (kuris iš tikrųjų visą laiką buvo monologas) jis jaučia neigiamą poveikį. 2. Ar traumų išmetimas yra toksiškas?

Nors daugeliu atvejų tai daroma netyčia, tai gali būti toksiška, nes neigiamai veikia klausytojo psichinę būseną. 3. Ar traumos išmetimas yra manipuliacija?

Traumos išvarymas gali būti manipuliatyvus, nes vaidindamas auką išvarinėtojas gali priversti žmones jo klausytis. Išvarinėtojas gali atvirai nepaisyti asmens ribų ir dalytis dalykais, kurių jis nenori žinoti.

Prieraišumo stilių psichologija: kaip buvote auklėjami, turi įtakos santykiams